COMENIUS Daugiašalės partnerystės projektas
( "Muziejai Europoje .... Kelionė į žinias!")
dotacijos sutartis Nr. LLP-COM-DP-2009-LT-00035
Panevėžio 9-oji vidurinė mokykla dalyvauja Tarptautiniame Comenius Projekte
"Muziejai europoje ... Kelionė į žinias! ".
Dalyvauja: 10 mokytojų, pirmų – septintų klasių mokiniai.
Projekto vadovė: Skirmantė Petrauskienė
Projekto trukmė: 2009-2011 m
Trumpas aprašymas.
Šiame projekte dalyvaus mokytojai ir mokiniai. Projektas skirtas bendravimui ir bendradarbiavimui su kitų šalių tokio paties amžiaus mokiniais, Jiems šis projektas Tiesiogiai Būtų naudingas Jų visapusiškam lavinimuisi tiek mokykloje, tiek šeimoje, ir pažįstant pasaulį, tobulinant anglų kalbos žinias ir susipažįstant su kitų šalių kultūromis bei bendraamžiais. Dalyvaudami projektinėje veikloje galėsime supažindinti su kitų Europos šalių švietimo sistema, pasimokyti iš kolegų, bei pasidalinti gerąja patirtimi. Mūsų mokiniai galetu rasti naujų draugų Europoje.
Idėja - tai ne tik tiesioginis, bet ir virtualus muziejų lankymas. Įspūdžių perteikimas draugams multimedijos, sukurto Internetinio puslapio pagalba.
Projektinė veikla 2009-2010 m. m.
Partneriai:
IESO MARIANO BARBACID, Solana de los Barros, Ispanija
Scoala cu clasele I - VIII VANATORII mici, Kom Vanatorii Mici - Giurgiu, Rumunija
Nazilli Istiklal Ilkogretim Okulu, Aydin, Turkija
Panevėžio 9-vidurinė mokykla, Panevėžys, Lietuva
Zespół Szkół nr 3 im Lotników, Lenkija
Panevėžiečiai kuria mokyklą „be sienų“
Kovo šeštosios ankstyvą rytą iškeliavome į sostinės oro uostą. Tai buvo pirmasis nuotykis – skristi lėktuvu. Kelionė buvo labai ilga, bet kartu ir įdomi.Atskridę į Madridą susipažinome su visais mokiniais ir mokytojais: Turkais, Lenkais, Rumunais, Ispanais. Iš pradžių buvo labai nedrąsu, bet bėgant laikui susidraugavome.Prasidėjo kitas kelionės etapas – važiavimas autobusu penkias valandas.Tikrai nebuvo nuobodu, nes už lango driekėsi alyvmedžiai bei vynuogynai, o netoli kelionės pabaigos pamačiau trykštantį šaltinį J.
Atvažiavome į mažą miestelį, kuriame buvo mūsų viešbutis. Mane apgyvendino su turke mergaite vardu Simge. Iš pradžių buvo sunku susikalbėti, o ir šiek tiek nedrąsu, bet gerai išsimiegojusios pavalgėm pusryčius ir iškeliavome autobusu į Sevilijos miestą. Miestas buvo pasakiškai gražus, bet apelsinai ant medžių nebuvo labai skanūs J
Per kitas dienas mus vežiojo po įvairiausius muziejus: buvome modernaus meno muziejuje, senovės romėnų paliktame teatre bei amfiteatre ir kituose muziejuose…Oras buvo fantastiškas - švietė saulė, retsykiais palydavo, bet man oras buvo idealus. Vakarus praleisdavome susėdę viešbučio antro aukšto hole: kalbėdavomės, žaisdavome žaidimus anglų kalba ir t.t. Iš tikrųjų labai susidraugavome.
Paskutinę dieną praleidome mokykloje su ispanų vaikais: berniukai žaidė fudbolą, mergaitės darė sages, kas norėjo iš molio žiedė puodynes, o kiti ant veidų nusipiešė drugelį arba drakoną. Buvo labai smagu, nors ispanai ir nelabai pažengę anglų kalboje, bet jie labai stengėsi su mumis susišnekėti J
Vėlai vakare išvažiavome į Madridą.Rumunus išlaipino traukinių stotyje, o likusius oro uoste.Visi išsiskyrėme.Kadangi Lietuviams iki lėktuvo buvo likę labai daug laiko išsiruošėme į Madridą. Buvo labai ankstus rytas ir gana šalta, bet tai nesutrukdė mums pamatyti nepaprasto grožio fontanų ir aikščių, netikėtų formų namų, Madrido Realo garsiojo stadiono.
Grįžom į Vilnių, o iš Vilniaus namo. Nors Ispanijoje pabuvome tik savaitę, bet prisiminimai ir draugai liko visam gyvenimui.
Rūta Plančiūnaitė
Mažo miestelio Vanatorri Miči, esančio Giurgiu rajone, žmonės pasirodė esantys puikūs Rumunijos ambasadoriai. Šiame kaimelyje išlaikyta tikroji Rumunijos dvasia. Valstiečių mažučiai nameliai – tikros pilaitės. Viskas gausiai papuošta drožinėtais ornamentais. Namelių priestatai su arkomis, kolonomis, ant stogų – bokštų bokšteliai. Kiemeliai taip pat mažučiai, švarūs, tvarkingi. Čia ir žmonės ne tokie, kaip didmiesčiuose. Sugrubę rankos, bet šviečiantys veidai, besišypsančios akys ir vaišinga širdis. Su didžiuliu pyragu rankose rumunai priėmė atvykusius svečius.
Čia, Vanatorri Miči mokykloje, vyko susitikimas kur projekto dalyviai dalijosi savo šalių kultūrine patirtimi, įspūdžiais. Dailės mokytoja, ikonografijos mokslų daktarė Rozalija Iorga aprodė savo pačios jėgomis įrengtą unikalų Vanatorri mici etnografijos muziejų.
Vanatorri Miči mokyklos mokytojų dėmesys, puikios istorijos, meno, kultūros žinios lydėjo Rumunijoje viešinčius projekto dalyvius visur. Buvo aprodyti įspūdingiausi dalykai, ką galima pamatyti Rumunijoje per savaitę. Vienas po kito tautos istoriniai puslapiai vertėsi Bukarešto miesto aikštėse, etnografiniame muziejuje, įspūdinguose bažnyčių bei vienuolynų pastatuose.
Puiki gidė istorijos bei geografijos mokytoja Rodica Oprea supažindino su viduramžių galingiausia Transilvanijos tvirtove – Brašovo miestu. Buvo aplankytas Brašovo istorijos muziejus, įspūdį paliko XIV a. Juodoji bažnyčia, garsėjanti šalyje didžiausiais vargonais. Lygumų krašte gyvenantiems lietuviams akį vėrė „Karpatų perlas“ – Sinajos kalnai ir viena gražiausių Europoje - Peleš pilis.
Be abejo, nebuva pamiršta turistų pamėgta ir legendomis apipinta Bran pilis, praminta Drakulos vardu. Drakula, rašytojo B. Stoukerio garsiojo romano herojus, yra pamėgtas ne tik turistų, bet ir pačių rumunų. Anot pilies gidės, Drakula galėtų būti ir šių dienų reformatorius, nes jis drąsiai smeigdavo ant kuolo ne tik priešus, bet ir savo šalies piliečius – melagius, vagis, žudikus, vengiančius mokesčių.
Rumunijoje comenius projekto dalyviai nesutiko drakulų, tačiau Vanatorri Miči miestelio mokytojai pasirodė esą puikūs gidai, savo istorijos, meno bei kultūros žinovai, o Rumunija pasirodė esanti puiki šalis, turinti įspūdingą paveldą. Visos keturios keliautojos likos sužvėtos rudenėjančia Rumunija ir sušildytos maloniais įspūdžiais.
Keliavo:
Skirmantė Petrauskienė
Lina Kerbelytė
Laima Piluckytė
ir šio straipsnio autorė Laisvida Kuzmaitė
Keliautojai:
Lina Kerbelytė
Ingrida Čepienė
Dalia Grinevičiūtė
Giedrė Durienė
Skirmantė Petrauskienė
Mokiniai:
Juras Aleliūnas
Mantas Veinšneideris
Monika Pociūtė
Aurelija Leliukaitė
Kamilė Trizneckaitė
Andželika Riaubiškytė
Gabrielė Židonytė
Iš Juro užrašų:
Pirma diena:
7:00 Mes išvykstame iš mokyklos kiemo. Kelionė ispūdinga nebuvo, autobusas visą kelią labai lingavo, migdė. Bet galiausiai apie 22:00 Lietuvos laiku pasiekėme tikslą.
Antra diena:
11:00 Paliekame „Gromada“ viešbutį ir keliaujame į lenkų mokyklą, kur vyko prisistatymai. Ten susipažinome su ispanų, turkų, rumunų, lenkų mokiniais, kurie taip pat gyveno „Gromada“ viešbutyje. Vėliau visi kartu keliaujame į Bygoszcz.Ten apžiūrėjome senus namus, malūnus. Bevaikščiojant ir apžiūrint istorines vietas teko susimąstyti, kaip seniau žmonės gyveno be kanalizacijos, elektros, vandentekio... O be interneto ar įmanoma?
Trečia diena:
7:00 išvažiuojame į Toruną. Ten matome įspūdingo dydžio pastatus, gražias bažnyčias. Tokių Lietuvoje aš nemačiau. Vakare mes pasveikinome mokytojas su Moters diena. Tą vakarą mes labiau susidraugavome ir su ispanų vaikais: jie mums pašoko savo tautinius šokius, o mes, savo galimybių ribose, jiems padainavome. Sulaukėme aplodismentų...
Ketvirta diena:
7:30 važiuojame į Poznanę. Ten buvo įspūdingi senamiesčiai, įvairių spalvų dideli ir seni pastatai. Aplankėme muziejus, kur galėjome pasigrožėti įvairiais paveikslais. Grįžtant į viešbutį, autobuse jau skambėjo įvairių šalių dainos.
Penkta diena:
Aplankėme paskutinius muziejus ir paskui buvo ekskursijų apžvalga vietinėje mokykloje, kurią vėliau ir apžiūrėjome. Vakare atsisveikinimas su kitų šalių vaikais. Apsikeitėme atminimo dovanomis, internetiniais adresais. Buvo liūdna... Per tokį trumpą laiką mes spėjome susidraugauti.
Šešta diena :
Ilga kelionė namo...
Keliavo:
Vaida Vaitkevičiūtė
Alma Ramoškaitė
Lina Kerbelytė
Skirmantė Petrauskienė
Gegužės 2-9 dienomis mokykloje vyko Comenius savaitės renginiai, projektinė veikla buvo pristatyta mokiniams, jų tėveliams, mikrorajono bendruomenei.
Skaitykloje vyko projekto "Muziejai Europoje...Kelionė į žinias!" pristatymas. Dalyviai, mokiniai ir mokytojai papsakojo apie aplankytas šalis, muziejus, mokyklas, žmones. Svečiams labai patiko pateiktis, jie džiaugėsi, kad jaučiasi, lyg būtų apsilankę patys. Po renginio mintimis pasidalinome prie turkiškos arbatos stiklinės.